Šildymo kainos šį sezoną mažės, bet kaip užtikrinti ilgalaikes tvarias biokuro ir šildymo kainas? 

Remiantis energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, biokuro biržos dalyviai šią vasarą sudarė 50% daugiau ilgalaikių sandorių nei pernai atitinkamu laikotarpiu.  Biokuro, kuris sudaro 70% šildymo kainos Lietuvoje,  kainos nusileido žemiau 2017 m. lygio (155,37 Eur/tne). Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos statistika taip pat rodo, kad šis šildymo sezonas bus, ko gero, – pigiausias nuo 2012 m.

„Praėjusį sezoną žiniasklaidos priemonės mirgėjo nuo antraščių bei publikacijų, kuriose šilumos tiekėjai žadėjo drastišką šilumos kainų kilimą, pakilus biokuro kainoms. Šis scenarijus neišsipildė, biržoje pasipylus pigesniems biokuro pasiūlymams iš Latvijos. Šiemet situacija atvirkščia – šalies rinkoje vyrauja žemos biokuro kainos“, – teigia „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas.

​„Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40%, palyginus su praėjusiu šildymo sezonu. Pavyzdžiui, AB „Šiaulių energija“ šiemet nusipirko pigiau 40,3% pigiau (156,27 Eur/tne) nei  pernai  atitinkamu laikotarpiu (261,89 Eur/tne) bei šiemet bando savo biokuro įsigijimo portfelį diversifikuoti, tad įsigijo ne 100%, o 91% reikalingo biokuro šildymo sezonui ilgalaikiais sandoriais.

„Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu šilumos kaina vidutiniškai mažės apie 10-15% dėl žemų biokuro kainų, tačiau galutiniai rezultatai kiekviename mieste gali kisti dėl kitų šilumos kainos dedamųjų pokyčio. Tai lems valstybinio energetikos reguliatoriaus (VERT) sprendimai dėl kainų perskaičiavimo ir dėl naujų bazinių kainų nustatymo“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Lietuvos miestuose šildymo kainos šį spalį buvo gerokai mažesnės nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Pavyzdžiui,

Vilniuje šildymo kaina, palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 21% nuo 4,96 ct/kWh iki 3,92 ct/kWh. Tuo tarpu Rygoje, priešingai, šildymo kaina 2019 m. spalį buvo 15% didesnė (4,439 ct/kWh) nei pernai antrąjį rudens mėnesį (5,19 ct/kWh).

Pasak A. Smaliuko, viena vertus, sėkmingai susiklosčiusi situacija šalies šilumos rinkoje – džiugi. Tiek biokuro, tiek gamtinių dujų kainos kainos yra žemos, šildymo sąnaudos visuomenei darosi vis labiau prieinamos.

Nenuostabu, kad šalies biokuro rinką, teigia „Baltpool“ vadovas, kaip itin brandžią, pripažįsta daugelis Europos šalių, – Lietuvoje biokuru pagaminta šiluma centralizuotame tiekime sudaro net 70%, t. y. tiek, kiek Skandinavijos valstybėse, tuo tarpu, centralizuoto šildymo orientavimo į atsinaujinančius išteklius dėka mūsų šalis lengvai įvykdė EU 2020 reikalavimus siekiant 23% atsinaujinančių išteklių energijos balanse. Visgi, kyla klausimas, ar tokios rinkos sąlygos yra tvarios? Ar nepasikartos praėjusių metų scenarijus, kai po pigaus biokuro prekybos sezono sekė brangus?

“Biokuro gamintojai ir tiekėjai, kurie dalyvauja kitų šalių (Ukrainos, Serbijos, Kroatijos) rinkose pastebi, jog pagrindinis stabdis biokuro sektoriaus plėtrai yra biokurą gaminančių įmonių stygius. Toliau mažinama biokuro kaina sugriautų Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų sektorių – didelė dalis Lietuvoje veikiančių gamintojų turės nutraukti savo veiklą, ko rezultate turėsime keletą monopolinių biokuro tiekėjų ir kaina smarkiai kils.  Reikėtų ieškoti priemonių kaip tokių ekstremumų išvengti“, – teigia Vilma Gaubytė, LITBIOMA direktorė.

Pasak jos, per paskutiniuosius penkis metus Lietuvos biomasės energetikos sektorius yra pasiekęs labai aukštą lygį – sukurtas efektyvus, lankstus ir atviras pramonės sektorius, kurio apyvarta sudaro apie 400 mln. eur., sektoriuje dirba apie 7,5 tūkst. darbuotojų (daugiausia jų regionuose). Biokuro technologijų į kitas šalis per metus eksportuojama už 100 mln. eurų.